Lukiškių aikštės sutvarkymo projekto koncepcija: laisvės kovotojų atminimo įamžinimas – per visuotinai atpažįstamą ir laike išliekantį nacionalinį simbolį; aikštė pritaikoma valstybinei reprezentacinei, memorialinei ir visuomeninei funkcijoms taikant modernų požiūrį bei šiuolaikines architektūrinės išraiškos priemones.

Idėja: Gediminaičių stulpai – vienas iš istorinių valstybingumo simbolių, Lietuvos kariuomenės, laisvės kovotojų pagerbimo ženklas pritaikytas viešajai erdvei. Ženklas, „įspaustas“ žemėje. Ženklas Vilniuje – Gedimino mieste. Aikštės funkcijos – susiliejančios, persidengiančios, griežtai neatskirtos.

Pagrindimas: Dar visai neseniai modernumas buvo siejamas su žvilgsniu į ateitį, tačiau pastaruoju metu ryškėja supratimas, kad modernybės pamatas - kolektyvinė atmintis ir identitetas. Tyrinėtojai pripažįsta, jog tautos su ilga genealogija tapo integralia modernaus požiūrio dalimi.

Gediminaičių stulpai – istorinis simbolis, neatskiriamas nuo valstybės heraldikos bei svarbiausių Lietuvos valstybingumo simbolių. E. Rimšos teigimu, tai bene labiausiai legendomis apipintas herbas[1], nuo 1397 m. neabejotinai buvęs Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto herbas, nuo XVI a. tapo visos Gediminaičių dinastijos simboliu. Gediminaičių stulpai buvo panaudoti  Sąjūdžio emblemoje. Atkūrus nepriklausomybę, Gedimino stulpai tapo Lietuvos kariuomenės naudojamu ženklu. Juo puošiamas laisvės kovų dalyvio pažymėjimas.